nebūk lochas imk paskolą
Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse taip nėra. Tuo labiau žmonės neišportėja iki tiek, kad būdami 25-erių įsipareigotų bankui 40-čiai metų. Visai logiška, nes gal sugalvosi užsienyje studijuoti. Gal nutarsi porą metų po pasaulį pakeliauti. Gal nutarsi spjauti kapitalizmui į snukį ir išvažiuosi į Braziliją indų plauti.Ir tas požiūris, kad pasiėmus paskolą 40 metų po to turėsiu savo butą. Nu čia tai aplamai komedija. Žmogus 40-čiai metų tampa banko vergu, kad būdamas pencinyku turėtų savo butą. O kur dar mažiausiai 2-3 remontai per tuos 40-imt metų? O kur dar mažiausiai viena namo renovacija? Tokių dalykų niekas neskaičiuoja, svarbiausia - MANO BUTAS.
PVz.: Švedijoje žmonės iš vis nesiparina dėl NT, nusiperka, atsibodo - parduoda ir vėl nuomoja ar persikrausto kur kitur. Visiškai nėra prisirišimo prie "mano buto". Švedija - išsivysčiusi šalis ir jos NT rinka turėtų būti pavyzdys, o ne dabartinė nesąmonė Lietuvoje. Tad kam skubėti ir parduoti savo gyvenimą už "mano butą"?
Ir dar apie investicijas į NT. Vienintelė investicija gali būti Senamiestyje. Ir tai ne visada ir ne visur. Pirksi griuvėsį, suremontuosi ir tada nuomosi. Perkūnkiemis nėra investicija, nes ten kainos nekils. Jau vien todėl, kad namų kokybė prasta ir kuo daugiau metų nuo pastatymo praeina, tuo arčiau pirmoji namo renovacija. Tuo arčiau remontas. Sakykime pajami paskolą 400 k ir nuperki butą, per mėnesį bankui moki mažiausiai 2.5 k. Už 2.5 k gali išsinuomoti dviejų- trijų kambarių butą Senamiestyje. Su baldais, su remontu ir t.t. Tai kam gyventi Perkūnkiemyje ir įsipareigoti bankui, kai gali gyventi Senamiestyje ir nebūti skolingas?
Pamąstykit... Pabandyki pažiūrėti į tai, kaip žiūri išsivysčiusių šalių žmonės, bent trumpam atsikratyti to komplekso "mano butas"
Pranešk draugui.
