Kaip sakoma, kad istorija mėgsta pasikartoti, tai šiek tiek apie Japonijos nekilnojamo turto burbulą, o kaip bus su Lietuvišku variantu netrukus pamatysim
Japonijos nekilnojamo turto kainų burbulo nesustabdomas pūtimasis truko 7-8 metus, tačiau šio burbulo sprogimo pasekmės jautėsi daugiau nei 15 metų. Šis kainų burbulas yra vienas žymiausių ekonominių burbulų pasaulio finansų istorijoje. Didžiausi nekilnojamo turto kainų pokyčiai buvo stebimi Japonijos sostinėje Tokijuje. Dirbtinai sukeltos kainos po burbulo sprogimo krito dešimtimis kartų.

Japonijoje nekilnojamo turto kainų kilimas sutapo su analogišku kainų pokyčiu vertybinių popierių rinkoje bei bendru ekonomikos kilimu. Tačiau stabtelėjus ekonomikos kilimui, nekilnojamo turto rinka bei vertybinių popierių birža pradėro strimgalviais ristis žemyn. Visas NT (tiek komercinės paskirties, tiek gyvenamasis būstas) buvo pervertintas tokiu laipsniu, kad kritimo nebegalėjo sustabdyti jokie fundamentalūs ekonominiai rodikliai ar rinkos dalyvių lūkesčiai.

Tokijas - NT kainų kritimo lyderis

Burbulo sprogimo būta iš ties smarkaus - pvz. Tokijo centre esančiuose verslo rajonuose 2004 metais nekilnojamo rinkos kainos buvo net kelias dešimtis kartų mažesnės lyginant su kainų piku 1990 metais. Kalbant apie gyvenamąjį būstą, pokyčiai nebuvo tokie drastiški - per 15 metų laikotarpį kainos krito "tik" 10 kartų lyginant su jų aukščiausiu lygmeniu. Nežiūrint į tai, nekilnojamasis turtas Tokijuje vis dar išlieka vienas brangiausių visame pasaulyje.

Ši Japonijos ekonomikos griūtis nebuvo staigus sprogimas, o greičiau laipsniškas ilgo laikotarpio nuosmukis. Dėl šių priežasčių 1990 - 2000 metų laikotarpis Japonijos istorijoje ekonomistų yra vadinamas prarastu dešimtmečiu.

Turint galvoje tokią didelę investicijų į nekilnojamą turtą grąžą, galime numanyti, kad euforija ir susidomėjimas šia rinka buvo begalinis - visų rinkos dalyvių galvose sukosi mintys, kad Japonijos nekilnojamas turtas tai neišsenkantis aukso puodas (na, panašiai kaip galvojama dabar Lietuvoje).

Tačiau, vėliau ar anksčiau, iš pirmo žvilgsnio neišsenkami pelno šaltiniai, ne tik, kad nustoja generuoti pelną, bet ir pradeda nešti didžiulius nuostolius.

Japonijos nekilnojamo turto kainų pūtimasis ir sprogimas atitinka ekonomikos teorijoje parašomus NT burbulo sprogimo principus. T.y. nekilnojamo turto burbulai nesprogsta per naktį, o rinka pradeda ristis žemyn palengva, bet užtikrintai. Kuo daugiau nukrenta NT kaina, tuo daugiau socialinių ir ekonominių problemų tai pradeda kelti. Už paskolas įsigytas būstas - daugeliu atveju tampa pigesnis, nei paskolos likutis. Paskolos grąžinamos kiekvieną mėnesį, bet būsto kaina krinta greičiau - prasideda ir bankų problemos, sąlygotos beatodairiškai dalintų paskolų problemos.

Žinoma, stebint praėjusio laikotarpio kainų grafikus, galime galvoti, kad mes būtume gudresni už kitus ir spekuliaciniais tikslais supirktą nekilnojamą turtą parduotume iš kart pastebėjus rinkos kritimo požymius ir iš investicijų su nekilonojamu turtu nepatirtume nuostolių. Tačiau, kaip rodo praktika, prasidėjus kainų kritimui labai sunku identifikuoti ir nuspręsti, ar tai tik laikinas rinkos augimo stabtelėjimas ar rimtas signalas apie rinkos kryptie pokytį. Taipogi, pradėjus kristi NT kainoms, smarkiai pradeda mažėti jo paklausa ir parduoti NT galima tik drastiškai sumažinus parduodamo objekto kainą, o to daryti nesinori nei rinkos spekuliantams nei būstą savo reikmėms pirkusiems asmenims. Tokia situacija sąlygoja ne staigų kainų kritimą per kelias dienas, o apčiuopiamą ir stabilų kainų kritimą ilgu laikotarpiu.

Ar užsitęsęs kritimas baigėsi?
Japonijos nekilnojamo turto kainų kritimas tęsiasi jau 15 metų. Nuo 1990 metų lygio, nekilnojamo turto kainos nukrito 4-5 kartus iki 1982 metų lygio. T.y. aštuntojo dešimtmečio NT kainų kilimas buvo visiškai kompensuotas tų kainų kritimu.

Įvertinkite ar ši apkalba jums patiko.Įvertinkite ar ši apkalba jums patiko.Įvertinkite ar ši apkalba jums patiko.Įvertinkite ar ši apkalba jums patiko.Įvertinkite ar ši apkalba jums patiko.