Šviesūs 2054-ieji. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje gyvena 2,8 mln. gyventojų. Mažoka, bet už tai sėkmingai įsisavintos Europos Sąjungos lėšos, todėl visi lietuviai darda naujai asfaltuotais keliais sodinti bulvių – nei „Nokia“, nei „Microsoft“ į Lietuvą, deja, neatėjo.

Dėl lietuvių būdo nemėgti visų, kurie nepanašūs į juos, darbo jėgos problema buvo išspręsta klonavimo pagalba. Tačiau dėl emigracijos – šį kartą į Marsą ir Venerą – visi tautiečiai buvo panašūs į 141 Seimo narį.

Parlamentarams nusibodus žiūrėti į save panašius (individualistinėje visuomenėje žmogui atrodo nepakeliama mintis, kad jo gyvenimas yra tik kažkieno gyvenimų atkartojimas) buvo nuspręsta imtis radikalių priemonių ir sugrąžinti į Lietuvą tautiečius, išimėčiusius po visą Saulės sistemą.

Buvo pradėta įgyvendinti radikali programa „Šiū namo, triū namo“. Tačiau po visokių skaičiavimų, perskaičiavimų, “otkatų” tautos gelbėjimo fonde beliko 640 tūkst. Lt (euro įvedimas buvo atkeltas į 2057 m.), todėl labiausiai tiko propagandinės priemonės – filmo sukūrimas.

Pasamdytas režisierius Galaktijonas Jakubėlis, kuris turėjo minimaliomis sąnaudomis pasiekti maksimalų rezultatą. Todėl buvo nuspręsta kurti herojinį epą – tokį, kad net ir tolimiausiame krašte gyvenančiam lietuviui jį pamačius suspaustų širdį, nuriedėtų ašarėlė ir jis susidėjęs lagaminus parlėktų į gimtąjį kraštą, kur išlipęs iš erdvėlaivio pabučiuotų žemę ir pasisėmęs jos į kišenę pultų sodinti bulves.

Galaktijonas rimtai ėmėsi darbo. Jis kruopščiai skaitė 2006-2007 metų naujienas ir komentarus, garbinančius geriausius lietuvių bruožus, norėdamas susidaryti nuomonę, ką gerbė lietuviai XXI amžiaus pradžioje.

Iš žinučių ir komentarų apie jas G.Jakubėlis sukūrė to meto sociologinį Lietuvos herojaus paveikslą: tai vyras, 25-40 metų, nepasitikintis valdžia, todėl stengiasi pasirūpinti savimi pats. Labai gerbiamas kitų tautiečių, jei padaro kokį nusikaltimą užsienyje, pvz. Moldovoje įvykdo didžiausią finansinę aferą arba įveža į Ukrainą didelę narkotikų kontrabandą. Ir dar sugeba išsisukti nuo realios bausmės , vienu žodžiu, gudrus „zekas“.

Važinėja girtas automobiliu, prireikus moka policininkams duoti kyšį ir dar nebijo sumušti juos. Labai nemėgsta nepanašių į save, todėl tarp keiksmažodžių pasitaiko žodžiai „žydas“, „gėjus“, „lesbietė“, „negras“, „rusas“, „musulmonas“ ir t.t. Mano, kad visi užsieniečiai yra kvailiai, o apgauti juos, pavagiant iš viešbučio rankšluostį, yra nuopelnas, vertas valstybinio apdovanojimo.

Atostogas vainikuoja nusišlapinęs į jūrą – tada jį užplūsta pilnatvės jausmas ir herojus vėl gali grįžti prie aukščiau minėtų užsiėmimų.

Labiausiai patinka savo „kaimas“ – Vilnius, Kaunas, Panevėžys ar kitas Lietuvos miestas, todėl jaučia tiesiog klasinę neapykanta kito „kaimo“ ar grupės atstovams, kurie traktuojami kaip žemesnės klasės padarai ir, išvis, neverti žmogaus vardo ir t.t.

<….>

Recenzijose filmui buvo žarstomos pagyros, kurių esmė: „Dabar ir mes turime savo tautinį Džeimsą Bondą“. Tačiau po savaitės aktyvios propagandos iš Lietuvos išvyko paskutiniai gyventojai, o lietuviai iš Veneros ir Marso persikraustė už Saulės sistemos ribų.

Labai jau sunku žiūrėti į veidrodį.

Įvertinkite ar ši apkalba jums patiko.Įvertinkite ar ši apkalba jums patiko.Įvertinkite ar ši apkalba jums patiko.Įvertinkite ar ši apkalba jums patiko.Įvertinkite ar ši apkalba jums patiko.